Vieną lietingą dieną Selmoje, Kalifornijoje, jaunas paauglys, vardu Ubaldo, išgirdo braškantį garsą prie savo durų. Susidomėjęs jis nuėjo pažiūrėti, kas tai yra, ir savo verandoje aptiko mažą šuniuką, ieškantį prieglobsčio nuo lietaus. Norėdamas padėti pasiklydusiam šuneliui, jis bandė įvesti ją į vidų, bet tėvai neleido. Tačiau Ubaldo užuojauta paskatino jį prižiūrėti drebantį šuniuką. Jis greitai atnešė savo šuns ėdalo, kad ją pamaitintų. „Iš pradžių ji šiek tiek atsitraukė, bet aš vis arčiau jos, o kai ją paglosčiau, ji iš esmės manimi pasitikėjo“, – pasakojo Ubaldo. Dodo žemiau esančiame vaizdo įraše.
Jis nežinojo, iš kur atsirado šuniukas, bet kaip šunų mylėtojas buvo pasiryžęs jai padėti. Šuniukas vis dar nešiojo rausvą antkaklį, todėl Ubaldo patikėjo, kad ji pasiklydo ir kad jos šeimininkai gali jos ieškoti. Jis prisijungė prie vietinės bendruomenės grupių „Facebook“ ir paskelbė apie dingusį šunį, tikėdamasis pasiekti jos šeimininką.
Laukdamas atsakymo Ubaldo pasirūpino, kad šuniukas būtų gerai šeriamas ir švarus. Jis paklausė savo tėvų, ar šuniukas galėtų apsistoti su jais, bet jie atsakė ne, nes jie jau turėjo šunį vardu Rokis, o šeimininkas leido tik vieną augintinį.
„Mes su seserimi su ja praleidome po pietų verandoje, o tada žaidėme su ja (…) Aš nerimavau, kad ji naktį bus lauke šaltyje, todėl iš vieno namelio sukūriau jai namą. sena kartoninė dėžutė. Tačiau naktį negalėjau nustoti apie ją galvojęs, todėl tiesiog priglaudžiau ją, kol tėvai miegojo“, – dalijosi Ubaldo.
Jis tyliai nusivedė ją į vonią, kur su ja žaidė ir stengėsi išlaikyti ramybę. Jis net iš senos kojinės jai pagamino laikiną megztinį. „Prisirišau prie jos. Norėčiau, kad būčiau ją pasilikęs, bet žinojau, kad teisinga yra grąžinti ją savininkams“, – sakė Ubaldo.
Galiausiai tai sužinojo jo tėvai, bet tai neturėjo reikšmės, nes kitą dieną Ubaldo gavo žinutę nuo kažko, kuris gali būti savininkas. „Gavau galimos savininkės užklausą ir po lengvo socialinio tinklo persekiojimo ir praėjimo pro jos namus, jos istorija buvo patikrinta“, – paaiškino Ubaldo.
Savininkas gyveno netoliese Selmoje, Kalifornijoje, netoli nuo Ubaldo namų. Jie susitarė susitikti tą pačią dieną, kad jis galėtų grąžinti šunį. „Prieš pat grąžindamas ją, paskutinį kartą su ja žaidžiau kieme su teniso kamuoliuku, su kuriuo ji mėgo žaisti, ir mėgavausi su ja praleistu laiku. Su ja buvo labai smagu pabendrauti. Ji buvo labai žvali ir žavinga“, – prisiminė Ubaldo.
Pagaliau atėjo laikas grąžinti šunį į savo namus. Išėjo šeimininko dukra ir pasakė, kad šuns vardas Bubba. Po Ubaldo pastangų Bubba grįžo ten, kur jai priklausė. Laimei, Bubba gyvena netoliese, o Ubaldo gali aplankyti savo naująjį draugą kada tik panorėjęs! Spustelėkite toliau esantį vaizdo įrašą, kad pamatytumėte širdžiai mielą Bubbos išgelbėjimą!
