Šuns stemplė yra ilgas, lankstus raumeninis vamzdelis, jungiantis gerklę su skrandžiu. Jo pagrindinė funkcija yra pernešti maistą ir skysčius iš burnos į skrandį virškinimui.
Jis taip pat yra padengtas gleivine, kuri apsaugo jį nuo rūgščių virškinimo sulčių ir padeda sutepti, kad maistas būtų efektyvesnis virškinimui.
Su tokiu svarbiu vaidmeniu tai gali būti tikra problema, kai pažeidžiamas ar sužalotas šunų stemplės gleivinė. Kai taip atsitinka, tai gali sukelti uždegimą, šunims vadinamą ezofagitu.
Šunų ezofagitas yra labiau paplitęs, nei kai kurie žmonės galvoja, tačiau gali būti sudėtinga atpažinti požymius ir simptomus, nuo lengvo iki sunkaus.
Šiame straipsnyje mes padėsime geriau suprasti šunų ezofagitą, kas jį sukelia, kokie yra klinikiniai požymiai ir kaip jį galima gydyti bei valdyti.
Kas yra ezofagitas šunims?
Šunų ezofagitas yra stemplės uždegimas. Taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių. Tačiau dažniausiai tai atsitinka dėl rūgšties refliukso, kai skrandžio skystis grįžta atgal į stemplę. Šis skystis yra labai rūgštus, o stemplės gleivinė nėra pakankamai aprūpinta tokia rūgštingumu, todėl atsiranda dirginimas ir uždegimas.
Šunų ezofagitą gali sukelti šunų praryti svetimkūniai, tokie kaip žaislai ar kaulai. Tačiau tai taip pat gali būti antrinė komplikacija, atsirandanti dėl įvairių virškinimo trakto problemų.
Pavyzdžiui, šuniukams, gimusiems su įgimtomis stemplės anomalijomis, yra didesnė rizika susirgti ezofagitu. Be to, vartojant tam tikrus vaistus, tokius kaip doksiciklinas, šunims taip pat gali išsivystyti ezofagitas.
Ezofagito simptomai šunims
Kaip minėta pirmiau, ezofagitas šunims yra dažnas reiškinys, tačiau jį atpažinti gali būti sudėtinga, nes klinikiniai požymiai ir simptomai gali būti tokie platūs.
Lengvais atvejais gali būti minimalių simptomų, įskaitant:
- Lengvas regurgitacija (dažniausiai tai būna tada, kai gleivės ir skrepliai iš stemplės/skrandžio grįžta per burną)
- Apetito stoka
- Keistas lūpų trankymas ir laižymas dažniau nei įprastai
Jei į tai neatsižvelgiama ir gydymas atidedamas, požymiai ir simptomai gali tapti sunkūs. Šie ženklai apima:
- Regurgitacija (kai maistas kartu su kitu turiniu grįžta per burną)
- Padidėję rijimo judesiai
- Per didelis seilėtekis
- Rijimo sunkumas
- Akivaizdus skausmas bandant nuryti maistą
- Nesugebėjimas nuryti maisto
- Kaklo skausmas
- Kosulys
- Karščiavimas
Kaip matote, šunų ezofagito požymių ir simptomų yra daug. Ir gali būti sunku pasakyti, ar tai ezofagitas, nes daugelis šių simptomų turi kitų sveikatos problemų.
Netgi labiausiai paplitęs ezofagito požymis, kuris yra regurgitacijagali būti supainiotas kaip vėmimas.
Bet jei atidžiai įsižiūrėsite, galėsite atskirti regurgitaciją nuo vėmimas su šiais pagrindiniais skirtumais:
Regurgituojantis | Vėmimas |
Pasyvus veiksmas. Tai reiškia, kad kūnas išstumia šuniui maistą. Tai atsiranda be įspėjimo. | Aktyvus veiksmas. Šuns kūnas jėga išstumia maistą iš skrandžio. |
Šunys nesvirsta ir neniurzga. | Šunys niurzgės, trūkčioja ir svirduliuoja. |
Tai nereikalauja jokių pastangų. | Šunys atrodo tarsi įsitempę. |
Atsiranda iškart po valgio. | Gali atsirasti iškart po valgio arba po kelių valandų. |
Jei vis dar nesate tikri dėl skirtumo, visada galite nufilmuoti savo šunį ir parodyti jį savo šuns veterinarijos gydytojui, kad patvirtintumėte ir pamatytumėte, kas iš tikrųjų vyksta.
Šunų ezofagito priežastys
Stemplės uždegimą gali sukelti daugybė veiksnių. Kai kurie iš jų yra pirminiai sutrikimai, kurių antrinė komplikacija yra ezofagitas. Norint išvengti ezofagito ar jį valdyti, labai svarbu žinoti šiuos veiksnius:
- Svetimkūnių (tokių kaip kaulai ir žaislai) rijimas ir nurijimas
- Ūminis ar lėtinis vėmimas
- Rūgšties refliuksas
- Gastroezofaginis refliuksas (tai rimtesnė rūgšties refliukso forma, kai skrandžio skysčiai grįžta chroniškai)
- Uždegiminė žarnyno liga
- Nenormalus apatinio stemplės sfinkterio (raumenų skaidulų žiedas apatinėje stemplės dalyje, neleidžiantis prarytam maistui judėti atgal burnoje) veikimas dėl anestezijos operacijų metu.
- Neoplazija
- Dirginančių ir (arba) toksiškų medžiagų, tokių kaip valymo priemonės, nurijimas
- Įgimtos stemplės anomalijos
- Įvairių tipų infekcijos (parazitinės, virusinės ir bakterinės)
- Vaistai, tokie kaip doksiciklinas
- Navikai
- Stemplės susiaurėjimas (arba stemplės susiaurėjimas)
Ezofagito diagnozė šunims
Ezofagito diagnozė prasideda fizine apžiūra, įprastiniais laboratoriniais tyrimais ir veterinarijos gydytoju, kuris paprašo jūsų šuns ligos istorijos.
Norėdami nustatyti tikslią diagnozę, veterinarijos gydytojui turėsite pateikti kuo daugiau informacijos, įskaitant simptomų atsiradimą ir bet kokią situaciją, kuri galėjo lemti dabartinę jūsų šuns būklę.
Daugeliu atvejų endoskopija yra labiausiai paplitęs diagnostikos būdas pacientams, sergantiems ezofagitu, nes tai yra pati patikimiausia procedūra. Šiai procedūrai naudojamas ilgas plonas vamzdelis su maža kamera, kuri padeda aptikti ir pašalinti bet kokį pašalinį objektą arba įvertinti stemplės gleivinės pažeidimą.
Nors paprastos rentgenogramos nelabai padeda diagnozuoti ezofagitą, pažangus rentgenografijos tipas, vadinamas bario kontrastinė radiografijagali padėti diagnozuoti ir atskleisti stemplės pokyčius, jei ji tikrai uždegusi.
Atliekant bario kontrastinę radiografiją, bario sulfatas šuniui skiriamas per burną. Nurijus, jis padengs šuns virškinimo trakto vidų, o tai padės sukurti aiškų vaizdą rentgeno nuotraukoje.
Ezofagito gydymas šunims
Šunų ezofagito gydymas skirsis ir priklausys nuo pagrindinės priežasties ir atvejo sunkumo.
Jei ezofagitą sukelia gastroezofaginis refliuksas, tuomet bus skiriami vaistai (pvz., antacidiniai vaistai), mažinantys skrandžio rūgšties kiekį, kurį pasisavina skrandis.
Veterinaras taip pat paskirs vaistus, kad padengtų, apsaugotų ir nuramintų stemplės gleivinę nuo nuolatinio skrandžio rūgščių poveikio. Be to, priklausomai nuo sunkumo, jie taip pat gali skirti antibiotikų ir skausmą malšinančių vaistų, kad sumažintų diskomfortą ir pašalintų kenksmingas bakterijas.
Lengvas ezofagitas gali nereikalauti gydymo. O vidutinio sunkumo atvejais pacientai gydant dažnai pasveiksta po trijų ar penkių dienų.
Be to, gali prireikti chirurginio gydymo, jei ezofagitą sukelia išvarža arba svetimkūnių nurijimas. Kai kuriais sunkiais atvejais šunys turi būti hospitalizuoti intensyviam gydymui ir gydymui.
Šunų ezofagito sveikimas ir gydymas
Atsižvelgiant į veterinarijos gydytojo nurodymus, keletą dienų turėsite negerti ir nemaitinti, kol jūsų šuo pasveiks. Tai reiškia, kad atsigavimo metu turėsite pereiti prie intraveninės mitybos.
Ir tada, kai jūsų šuo vėl galės normaliai ėsti, būtinai duokite jam minkšto ir labai maistingo.
Be to, dietos valdymas padės išgydyti ezofagitą. Ir jūsų šuniui reikės a mažo riebumo receptinė dieta kuris padeda sumažinti skrandžio rūgšties gamybą.
Maistas taip pat turėtų būti padalintas į keletą nedidelių valgymų per dieną, o ne į vieną didelį valgymą, kad būtų sumažintas refliuksas stemplėje.
Norėdami įsitikinti, kad sveikimas vyksta gerai, būtinai nuveskite savo šunį į tolesnę eigos patikrą. Kartais atsigavimo metu reikia atlikti dar vieną endoskopinį tyrimą, siekiant užtikrinti, kad stemplė gerai reaguoja į vaistus ir tinkamai gyja.
Išvada
Šuns stemplė vaidina lemiamą vaidmenį virškinimo sistemoje, o bet kokia žala ar problemos gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Ir nors ezofagitas yra dažna problema, ji dažnai nepastebima arba klaidingai laikoma kita problema. Tai gali prasidėti nestipriai, tačiau atidėjus gydymą, jūsų šuns būklė gali pablogėti.
Štai kodėl norint užtikrinti, kad jūsų šuo išliktų sveikas, labai svarbu suprasti simptomus ir priežastis bei žinoti, kaip to išvengti ir valdyti.
Taigi, jei atpažįstate kokių nors požymių ir simptomų, būtinai nuveskite savo šunį pas veterinarą, kad jis nedelsiant diagnozuotų ir pradėtų gydyti.